20 March, 2019 6pm – The Aestheticization of the Anthropocene – A discussion about terminology, periodization and imagery

For English, please scroll down/

Rupert maloniai kviečia į menininkės bei kuratorės Candace Goodrich viešą paskaitą „Antropoceno estetizacija”, kuri vyks kovo 20 d., 18 val. Rupert (Vaidilutės g. 79). Renginys yra 7-osios Rupert alternatyvios edukacijos programos dalis ir vyks anglų kalba. Įėjimas į paskaitą yra atviras ir nemokamas.

Antropoceno tema, nepaisant jos aktualumo, patraukė tik mažos meno bendruomenės dėmesį, kurią motyvavo Amitavo Ghosho spekuliacijos išdėstytos knygoje „The Great Derangement: Climate Change and the Unthinkable (2016), jog šis laikotarpis į istoriją bus įrašytas kaip „menas, kai dauguma meno ir literatūros formų užsiėmė maskavimo strategijomis, kurios neleido žmonėms pažinti jų padėties tikrovės“. Augant klimato kaitos reiškinių svarbai ir apimčiai susiduriama su unikaliu reprezentaciniu ir estetiniu iššūkiu – kaip pavaizduoti „ilgalaikę kritinę padėtį”. Didelis poreikis mažinti klimato kaitos poveikį iššaukia naujų vizualinės komunikacijos metodų paiešką. Meno istorikas TJ Demos manifeste „Prieš Antropoceną: vizualinė kultūra ir aplinka šiandien” (2018) tiksliai pastebėjo, jog šiandieniniai vizualinės išraiškos metodai stiprina „techno-utopinę poziciją“, kuri savo ruožtu padeda pamatus planetos valdymo programoms ir nepatvirtintiems geo-inžinerijos sprendimams. Paskaitoje Rupert, C. Goodrich kvies patyrinėti seriją meno kūrinių siekiant dekonstruoti jų veiksmingumą. Kaip pataria postkolonializmo tyrinėtojas Dipesh Chakrabarty bei meno istorikė Heather Davis bei kiti tyrėjai, paskaitos metu bus siekiama permąstyti Antropoceno apibrėžimą bei kokias politines pasekmes šio termino naudojimas gali turėti. Savo straipsnyje „Klimato istorija: keturi teiginiai” (2009) D. Chakrabarty kalba apie dialektinį skilimą žmones vaizduojant turinčius tiek žmogišką, tiek nežmogišką ar negyvą pusę bei teigia, jog šis įsivaizdavimas prasilenkia su tradiciniu postkolonialistinės teorijos samprotavimu, taigi turėtų būti permąstomas. Paskaitoje taip pat bus diskutuojama apie galimą periodo pradžią, nes būtent tikslus laiko apibrėžimas suteikia progą kalbėti apie istorinę tiesą, klimato etiką, teisingumą bei neo-liberalaus kapitalizmo, kolonijinės plėtros neigiamą poveikį biosferai.

Candace Goodrich yra menininkė, nepriklausoma kuratorė, šiuo metu gyvenanti tarp Stokholmo ir Vilniaus. Goodrich mokėsi tapybos Niujorko vizualių menų mokykloje bei Niujorko meno akademijoje. 2016-2017 m. buvo Curatorlab (Konstfack, Stokholmas) dalyvė, o 2018 m. apsigynė postkolonializmo studijų magistro laipsnį (Södertorn Högskola, Stokholmas). 2012-2014 m. pirmasis jos kuratorinis projektas buvo tarptautinė menininkų rezidencija One-Sided Story, kurioje dalyvavo 38 menininkai. Taip pat ji dirbo Kunstkraftwerk (Leipcigas) meno direktore, kur pristatė ir kuravo 16 tarptautinių parodų, kuriose dalyvavo virš šimto menininkų iš daugiau nei trisdešimties šalių. Goodrich yra tarpdisciplininės platformos skatinančios bendradarbiavimą tarp meno ir mokslo ArtSci Nexus viena iš įkūrėjų. Anksčiau skaitytos paskaitos: „Can robots end class struggle? A second chance for Autonomia” – Hamburger Bahnhof, Berlynas, Vokietija, 2017; „After C.P. Snow: A Brief History of Recapturing Consilience” – Goethe’s universiteto biochemijos institutas, Frankfurtas, Vokietija; „Networks for Stability: The Leipzig Residency Circle”, Zagreb Centre for Independent Culture and Youth, Zagrebas, Kroatija.

Renginio dieną bus galimybė pasinaudoti nemokamu transportu nuo Vilniaus centro iki Rupert. Rezervuoti vietą galite atlikę registraciją: https://goo.gl/forms/znnQb1tatFW8zvw62

Paskaitą bei Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Lietuvos kultūros taryba bei kūrybinių industrijų centras Pakrantė.

/

Rupert is pleased to invite all to a talk ‘The Aestheticization of the Anthropocene – A discussion about terminology, periodization and imagery’ given by artist and curator Candace Goodrich. The talk will take place on the 20th March, from 6 pm at Rupert (Vaidilutės str. 79). This event is part of the 7th Rupert Alternative Education programme and will be held in English. Entrance is free and open to the public.

Despite its urgency, the subject of the Anthropocene has attracted the attention of only a fraction of the art community, which motivated Amitav Ghosh’s speculation in The Great Derangement: Climate Change and the Unthinkable (2016), that this moment in history might end up being remembered as ‘a time when most forms of art and literature were drawn into the modes of concealment that prevented people from recognizing the realities of their plight’. The scalar and temporal magnitude of the phenomena of climate change poses a unique representational and aesthetic challenge in depicting ‘the long emergency’. The earnest need for mitigation demands that we expeditiously employ new methods of visual communication. Art historian TJ Demos has fittingly pointed out in his manifesto, Against the Anthropocene: Visual Culture and Environment Today (2018) that the current modes of imaging consequently advances a ‘techno-utopian position’ that helps pave the way for planetary management agendas and untested geoengineering solutions. In the course of this lecture, we will examine a number of artworks and deconstruct their efficacy. As suggested by postcolonial theorist Dipesh Chakrabarty, art historian Heather Davis, among others, we will question the Anthropocene designation in-and-of-itself, and will consider what the political ramifications of the term’s adoption could be. Chakrabarty addresses in his article ‘The Climate of History: Four Theses’ (2009), the dialectical fissure of designating humans as both human but also a ‘nonhuman, nonliving agency’, and remarks that this does not align well with the traditional conceptualization of postcolonial theory and therefore should be deliberated. We will also exchange ideas on the demarcation of the period’s beginning, which sets an important precedence in terms of historical truth, climate ethics and justice, and the acknowledgement of the negative impact that neoliberal capitalism and colonial expansion have had on the biosphere.

Candace Goodrich is an artist and independent curator, currently living between Stockholm, Sweden and Vilnius, Lithuania. She holds a BFA from the School of Visual Arts (NYC) and a MFA from the New York Academy of Art (NYC), with a concentration in painting. She was a participant in Curatorlab at Konstfack in Stockholm in 2016/2017, and in 2018 she completed a second Master’s in Postcolonial Theory and Multiculturalism at Södertorn Högskola, Stockholm. She founded and directed her first curatorial project in 2012-2014, the international artist residency One-Sided Story involving 38 artists. She was the founding Art Director of the Kunstkraftwerk Leipzig, where she curated 16 international exhibitions, involving 100+ artists, representing 30+ countries, sponsored by numerous foundations, embassies, and ministries of culture worldwide. In addition to the exhibition program, she co-directed a complimentary education program and together with Pogon-Zagreb, hosted ICSC-Intercity/Switchcity, a 3 year curatorial/collective residency exchange program. She is co-founder of the ArtSci Nexus, an interdisciplinary platform fostering collaborations between the arts and sciences. Notable lectures include: ‘Can robots end class struggle? A second chance for Autonomia’ – Hamburger Bahnhof, as part of the ‘Festival of Future Nows’, September 2017; ‘After C.P. Snow: A Brief History of Recapturing Consilience’ – Institut für Biochemie II at the Universitätsklinikum Goethe-Universität, Frankfurt am Main, Invited by Prof. Dr. Ivan Đikić (December 2014); and ‘Networks for Stability: The Leipzig Residency Circle’ – Residency Programme Forum – POGON – Zagreb Centre for Independent Culture and Youth – Zagreb, HR (June 2014).

On the 20th March, there will be free transport between Vilnius center and Rupert for the talk. Registration: https://goo.gl/forms/znnQb1tatFW8zvw62

This event and Rupert’s Alternative Education programme are kindly supported by Lietuvos kultūros taryba and Pakrantė.